tarpuotas

tarpúotas, -a adj. (1) DŽ, NdŽ, tárpuotas (1) 1. NdŽ su tarpais, su protarpiais tarp dalių: Varpa tarpúota, t. y. tarpais grūdus teturi J. Tárpuotos grindės, gali kojas išsisukinėti DūnŽ. Tárpuotas dangus y[ra] su tarpais, su prošviesėms, su pragydruliais Trk. Tarpuotoji augalų bendrija – kurioje augalai nesiliečia tarpusavyje antžeminiais organais BTŽ67.

tarpúotai adv., tárpuotai: Šitie siūlai tárpuotai (nelygiai) nusidažę Kt. Tárpuotai palyta: čia prilyta, čia visai nelyta Dkš.

2. NdŽ tam tikrais laiko tarpais pasireiškiantis, pasikeičiantis, nepastovus: Tarpúotas vė[ja]s: tarpais puta, tarpais ne Šts. Šienlaikis būs tarpúotas (tarpais lis) – žiemą buvo apkalų tuo laiku Žeml. Aš ilgai negyvensiu, mano sveikata tárpuota Dkš. Tarpúotas, valandėtas mūso klebonelis: čia geras, čia piktas Ggr. ^ Tárpuotam žmogui bėda, ir su juo bėda Gdl.

tarpúotai adv. Lnk, tárpuotai NdŽ: Tarpúotai skauda dantį NdŽ.